Pirmoji kelionė... Į kalnus

Ansktų šeštadienio rytą (apie 12val.) pusryčiaudamos sugalvojome , kad reikia aplankyti kalnus. Laura intensyviai naudodama Google maps ieškojo žemiausių ir artimiausių viršūnių į kurias nereikėtų labai daug kopti. Po ilgų paieškų, nusprendėme važiuoti autobusu į šalia esantį kaimelį Monachil, nuo kurio ir pradėjome savo kelionę. Kadangi esame intelektualios miesto moterys, todėl savo išmaniojoje Samsung Galaxy Tab plytoje išsisaugojome tris žemėlapius ir autobuso tvarkaraštį, nes juk kažkaip reikia grįžti namo! Įdomu tai, kad malonusis autobuso vairuotojas, sustojęs vienoje iš stotelių patarė mums išlipti ir pamojo ranka nežinia kur link sakydamas "kalnai ten!". Pirmoji kelionės dalis buvo gan nuobodi, nes didelę kelio dalį teko pėdinti gatve, tačiau pasisekė rasti kalnų žemėlapį. Per daug nenudžiugome, nes tokį patį jau turėjome savo telefone. Konkretumu jis tikrai nepasižymėjo, labiau priminė spalvotų linijų kratinį, bet praleidusios prie jo keletą minučių pradėjome savo žygį. O žygiavome nemažai, įdomu tai, kad praktiškai niekur nebuvo nuorodų kur eiti, kur pasukti, todėl nusprendėme pasikliauti savo intuicija. Ir nė kiek nepršovėme! Kadangi pakelėje buvo daug privačių sodų, todėl leidome sau pasimėgauti ant medžių augančiais granatais, kriaušėmis, obuoliais, figomis, riešutais ir kitais gardumynais. Eglė pirmą kartą pamatė kaip atrodo alyvmedis ir tuo labai džiaugėsi. Laura tuo tarpu skaldė visus vaisius ir riešutus, noredama įsitikinti tai valgoma ar ne. Staiga, pasibaigus keliui, atsirado baras. Iškilo gan dažnas retorinis klausimas: "Tai gaaal Alelio?". Kadangi retoriniai klausimai atsakymų neturi, turbūt patys suprantate, kas buvo toliau.
Šiek tiek pasiilsėjusios keliavome toliau ir pamatėme, kad esame visai arti savo užsibrėžto tikslo - Parque Natural.

Kalno pakraščiu pradėjome leistis žemyn, sutikome daug alpinistų, užsieniečių ir žinoma, Erasmus studentų. Perėjome per 5 bezdžionių tiltelius, įmerkėme rankas į kalnų upę ir galiausiai surengėme mažą pikniką. 

  

Pradėjome žygiuoti miestelio link. Buvome pavargusios, bet su gera nuotaika, nes pamatėme daug juokingų dalykų, pavyzdžiui, ant medžio augančią cukiniją :)

Nepraėjus nei valandai grižome namo ir po aktyvios dienos lepinomės skania gurmaniška vakariene: melionu, vytintu Serano kumpiu ir Lambrusco.

Pirmoji pažintis su Granada

Sveiki, esame ISM vadybos ir ekonomikos universiteto trečio kurso ekonomikos studentės iš Kauno ir šį Rugsėjį mokslus pradedame savo Erasmus mainais Ispanijoje.

Taigi mūsų lėktuvas nusileido Granadoje rugsėjo 17d. 08:55val vietos laiku. Oro uostas nustebino savo "dydžiu" ir pilna sale japonų. Smagu, kad nebuvome vienos, nes mūsų jau laukė mūsų mentorius Antonio, vietinis UGR (Universidad de Granada) studentas, tačiau čia ir prasidėjo linksmybės... Atvykusios į Granada vis dar nežinojome, kur gyvensime, nes paskutinę naktį Lietuvoje išsiuntėme kelis laiškus į taip populiarų "Couch surfing", tačiau atsakymų nesulaukėme. Taigi Antonio paskolino savo išmanųjį telefoną, kad galėtume pasitikrinti e-mail'ą ir ten mūsų laukė geros naujienos - turime nemokamą nakvynę! Susiekėme su "geraisiais žmonėmis" ir jie mus pasitiko kažkur netoli Granados. Atvykus automobiliui ir iš jo išlipus žmonėms buvome daugiau nei šokiruotos: 25 metų vaikinas su taip vadinama "ožio barzda", apsirengęs senais, nešvariais drabužiais ir maždaug 50 metų būtybė panaši į moterį, skusta galva, pakaušyje styrančiais keliais dredais, skiautere, papuvusiais dantimis ir drabužiais baisesniais nei vaikino. Pirmiausia norėjosi bėgti. Paskui ištiko paniškas juoko priepuolis. Keista tai, jog mūsų mentorius ramia sąžine mus paliko jiems su visais lagaminais, pinigais ir viskuo "in the middle of nowhere"! Kadangi nebuvo iš ko rinktis ir buvome gan pavargusios, tai įsėdome į tą mašiną ir laukėme kas bus toliau. Atvykusios į namus buvome nustebintos dar vieno fakto, kad gyvensime su vyru, kuris visą dieną rūko žolę ir klausosi transo, viename name! Pasirinkome miegoti kartu viename kambaryje, nes tikrai buvo nejauku. Šiaip ne taip įsikūrėme, aplankėme Granados centrą ir vakare grįžus į savo irštvą mus pasitiko dar viena staigmena - mūsų kambaryje nėra šviesos ir galimybės ją turėti! :) Ar gali dar kas nors būti geriau? Tačiau į pagalbą atskubėjo mūsų gerasis kaimynėlis su žolės kvapeliu ir kažkur surado puikų toršerą, buvome LAIMINGOS. Ir taip čia praleidome 4 dienas, kol ieškojome buto. Mums nepasisekė, nes atvykome šeštadienio rytą, o kaip žinia, Ispanai nemėgsta dirbti nei siestos metu, nei savaitgaliais, o sekmadieniais net duonos nusipirkt negali, todėl mūsų buto paieškos taip prailgo. Kalbant apie buto paieškas vietoje tai tikrai labiau apsimoka taip daryti, nei iš anksto susirasti internete, nes miestas tiesiog šviečia nuo reklamų ir skelbimais apkabinėtų sienų, kur skelbiasi studentai, kurie ieško kambariokų ar tiesiog kažkas nuomoja butus. Taigi skambinome, ieškojome, lankėme daug vietų, kol pagaliau po sunkių derybų gavome tikrai gerą butą. Pasimokėme, kad ko nenuperka pinigai, tą nuperka didesni pinigai; mums taip patiko tas butas, jog derybas vedėme 2 dienas, kol iškovojome savo gyvenamąją vietą trims žmonėms už 600 eurų per mėnesį. Leidome sau kelti kainą, nes visi kiti variantai buvo prastesni, o kaina buvo tokia pati arba dar didesnė, todėl bet kuriuo atveju mes laimėjome - ačiū ekonomisto prigimčiai :).
Kalbant apie Granada, jeigu nežinojote, tai yra populiariausias Europoje Erasmus studentų miestas, čia kasmet atvyksta daugiausia Erasmus studentų iš viso pasaulio, šie metai ne išimtis. Tikrai nepasakysime tikslaus skaičiaus, tačiau įėjusios į salę pirmo susitikimo metu net žagtelėjome nuo studentų kiekio! Rugsėjo 1-osios šventės metu ISM nebūna tiek studentų, kiek jų buvo ten. Išklausėme pažintinę paskaitą, užpildėme reikiamus dokumentus ir po to neatsisakėme populiariųjų "tapas". Tiems, kas nežino, "tapas" tai tik Granadai būtdinga barų bei restoranų užkandžių tradicija, kuomet užsisakę BET KOKIO gėrimo jūs gaunate užkandį, kurį kai kuriuose vietose galite pasirinkti patys, o kai kur parenka pats baras. Įdomu tai, kad tai ne šiaip kokie riešutukai ar vieno kasnio sumuštiniai, bet hamburgeriai, ravioli, keptas sūris, vytintas kumpis, įvairūs sumuštiniai, salotos ir t.t. Taigi, sumokame 2 eurus už stiklinę "tinto de verano" ir šalia sukertame hamburgerį su bulvytėm fri nemokamai, iškyla klausimas ar verta gaminti namuose? 

Taigi kadangi ši savaitė buvo gan laisva, nes nereikėjo eiti į paskaitas, jos prasideda rugsėjo 26d. spėjome aplankyti daug barų, paragauti daug tapų, pasilinksminti su ispanais naktiniame klube, pro kurio langus visą naktį matėme Alahambros rūmus (kurių dar neaplankėme) ir įsigyti internetą, kam reikėjo tikrai daug pastangų...