Pirmoji kelionė... Į kalnus

Ansktų šeštadienio rytą (apie 12val.) pusryčiaudamos sugalvojome , kad reikia aplankyti kalnus. Laura intensyviai naudodama Google maps ieškojo žemiausių ir artimiausių viršūnių į kurias nereikėtų labai daug kopti. Po ilgų paieškų, nusprendėme važiuoti autobusu į šalia esantį kaimelį Monachil, nuo kurio ir pradėjome savo kelionę. Kadangi esame intelektualios miesto moterys, todėl savo išmaniojoje Samsung Galaxy Tab plytoje išsisaugojome tris žemėlapius ir autobuso tvarkaraštį, nes juk kažkaip reikia grįžti namo! Įdomu tai, kad malonusis autobuso vairuotojas, sustojęs vienoje iš stotelių patarė mums išlipti ir pamojo ranka nežinia kur link sakydamas "kalnai ten!". Pirmoji kelionės dalis buvo gan nuobodi, nes didelę kelio dalį teko pėdinti gatve, tačiau pasisekė rasti kalnų žemėlapį. Per daug nenudžiugome, nes tokį patį jau turėjome savo telefone. Konkretumu jis tikrai nepasižymėjo, labiau priminė spalvotų linijų kratinį, bet praleidusios prie jo keletą minučių pradėjome savo žygį. O žygiavome nemažai, įdomu tai, kad praktiškai niekur nebuvo nuorodų kur eiti, kur pasukti, todėl nusprendėme pasikliauti savo intuicija. Ir nė kiek nepršovėme! Kadangi pakelėje buvo daug privačių sodų, todėl leidome sau pasimėgauti ant medžių augančiais granatais, kriaušėmis, obuoliais, figomis, riešutais ir kitais gardumynais. Eglė pirmą kartą pamatė kaip atrodo alyvmedis ir tuo labai džiaugėsi. Laura tuo tarpu skaldė visus vaisius ir riešutus, noredama įsitikinti tai valgoma ar ne. Staiga, pasibaigus keliui, atsirado baras. Iškilo gan dažnas retorinis klausimas: "Tai gaaal Alelio?". Kadangi retoriniai klausimai atsakymų neturi, turbūt patys suprantate, kas buvo toliau.
Šiek tiek pasiilsėjusios keliavome toliau ir pamatėme, kad esame visai arti savo užsibrėžto tikslo - Parque Natural.

Kalno pakraščiu pradėjome leistis žemyn, sutikome daug alpinistų, užsieniečių ir žinoma, Erasmus studentų. Perėjome per 5 bezdžionių tiltelius, įmerkėme rankas į kalnų upę ir galiausiai surengėme mažą pikniką. 

  

Pradėjome žygiuoti miestelio link. Buvome pavargusios, bet su gera nuotaika, nes pamatėme daug juokingų dalykų, pavyzdžiui, ant medžio augančią cukiniją :)

Nepraėjus nei valandai grižome namo ir po aktyvios dienos lepinomės skania gurmaniška vakariene: melionu, vytintu Serano kumpiu ir Lambrusco.